rūstus

rūstus
rūstùs, -ì adj. (3) K, (4) Škn, rū́stus, -i (1) LKGI536(Snt), Dk 1. SD61, Q622,645, Lex110, CII980, H181, R, MŽ460, I, N piktas, žiaurus: Rū́sčią gavau anytėlę, nemalonus nė bernelis JV993. Tai labai šaunias mošeles radau, tai labai rūsčią anytą gavau StnD22. Oi gaspadinė ateina rūsti BM441. Rū́stus ir pavydus žmogus DP168. Ne ant amžių būki mumus rūstus Mž579. Dievą rūstų numaldė Mž245. Tai Perkūnas pakėlė savo rūstų balsą! V.Krėv. Jei tavo rūsti širdis keršto reikalauja, nubausk, o dar geriau, liepk nudėti mane V.Krėv. Kad tu ir baltas, kad ir raudonas, kad ir skaistūs veideliai, ale rūstì širdelė JV47. Rūsti širdelė džiovins galvelę LTR(Lzd). Trenk jį, rūstusai perkūne! V.Myk-Put. Nekeliauk su rūstumi vienas per lauką, nesa jis kraujo praliejimą nieku reg CII620.
rū́sčiai adv. SD61, N: Rūsčiai subliovė briedis, net girios suskambėjo, ir griuvo ant akmenų V.Krėv. Teip rūsčiai atstato DP366.
2. šiurkštus, užgaulus: Ta mergičkė tokios rūsčiõs kalbos, kaip senas žmogus Mšk. Rūstūs žodeliai reiks girdėti NS1027. Ilsta ma[no] rankelės nuo sunkių darbelių, alpsta ma[no] širdelė nuo rūsčių žodelių LTR(Grv). Sulauksi, močiute, martelę, martelė tave nukaršys, martelės rūstūs žodeliai LTR(Lkč). ^ Girdėti – rūstus, matyti – darbštus KrvP(Al).
rūstù n.: Palydėjau bernaitėlį ko notoliausia, iškalbėjau jau žodelius ko norūsčiausia TDrIV2(Ck). rū́sčiai adv.: O kareivis pabudęs rūsčiai paklausė: „Ko nori, kad lendi in akis?“ BsPIII281. Vaikai rū́sčiai atsiliepia ir storais žodžiais prieš savus gimdytojus A.Baran. Tarė Jobas motėsp rūsčiai Mž436.
3. atšiaurus; rūškanas, nemalonus: Rūsčioji šiaurė saugojo savo paslaptį K.Bor. Nelinksmios dienos, taip tokios rū́sčios Vgr. Atėjo rūstus rudenėlis, karan šaukia mus jaunus bernužėlius d. Bet dar vasara toli, laukuose žiema rūsti K.Bor. Visa padangė rūsti, nuliūdusi, tartumi mergelė apsiverkusi Žem. Oras vėsesnis, rūstesni paliko visi pašaliai Žem. Rūsčios bangos, šaltos bangos, baltos putos sidabrinės K.Bor. Po padangės skliautus skraido vėjas rūstus V.Myk-Put.
rū́sčiai adv.: Ne audra rūsčiai griaudė, ne giria gūdžiai ūžė, tai kalbėjo jauni berneliai V.Krėv. Sveika būk, Baltijos nerimstanti banga! Tu šiandien sutinki mane rūsčiai putota V.Myk-Put.
4. griežtas: Rūstì moralė, recenzija NdŽ. Rūsti Dievo ranka pakelta V.Krėv.
rū́sčiai adv.: Dieve, kam mane taip rūsčiai nubaudei! B.Sruog. Uždrauskim jiems rūsčiai, idant daugiaus … nekalbėtų BtApD4,17.
5. I niūrus, suniuręs: Rūstùs žvilgsnis NdŽ. Jis rūstùs kaip debesys Dkš. Tas jos vyras tokio rūstaũs veido Jrb. Toks rū́stus veidelis, matyt, žinojo, kad mirs Snt. Šypsena buvo rūsti, kaip ir jo šalmas rš.
rūstù n.: Kažkas didinga ir rūstu rš. rū́sčiai adv.: Rū́sčiai pažvelgti NdŽ.
6. Tvr liūdnas: Šį rudenėlį par rudenėlį rūstì mano širdelė JV275. Vai smūtna, liūdna, rūsti širdis mano JD1236. 7. sunkus, vargingas: Laikai buvo rūstūs. Vyko arši klasinė kova J.Balt. Rūstūs pogrindžio metai dar gyvi atminimuos rš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • rūstus — rūstùs, rūsti̇̀ bdv. Rūstùs ir pavydùs žmogùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rūštus — rūštùs, ì adj. (3) žr. rūgštus 1: Rūštì grūšė Zt. rūštù n.: Nerūštù sa visu LKKXV282(Zt) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūsti — rūstùs, rūsti̇̀ bdv. Rūstùs ir pavydùs žmogùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kietas — kietas, à adj. (3) J; SD46,190,375, R 1. atsparus kito kūno spaudimui, nesuspaudžiamas, nesumaigomas; pršn. minkštas: Kietì kūnai (fiz.) NdŽ. Kietà malka K. Aš valdovas žalio šieno, mano dalgis kieto plieno P.Cvir. Kietas kaip titnagas LTR.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laužyti — laužyti, o, ė tr. K, J; R 1. iter. laužti 1: Mūsų atominis ledlaužis „Leninas“ laužys ne tik vandenynų ledus, bet ir „šaltojo karo“ ledus (sov.) sp. Šalna šalo žiedužius žiedužius, vėtružė laužė šakužes JD373. Ei, laužė laužė lendrių skietužį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pabūgti — intr. 1. R pabijoti, pasibaisėti, nusigąsti: Ans pabūgo važiuoti, t. y. pabijojo J. Aš šiandien pabūgau lytaus ir į miestą nenuvažiavau Gr. Ko tu pabūgai? K. Kasė pinigus, bet pabūgo Sv. Pati net pabūgusi savo sapnų Mair. O ko pavytot, žalios… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūstas — rūstas, à adj. (3) K, I, NdŽ, Grv, Vn; SD98, H181 1. žr. rūstus 1: Ant alkūnės pasirėmęs, sėdi rūstas, nešnekus Mair. Rūstas karalius nuvedino jį kalinion M.Valanč. Jin pusė aičvaro: visa tokio smarkaus, rūsto pabūdo LKT242(Lnkv). Svečio[je]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūstumas — rūstùmas sm. (2) K, DŽ, rūstumas (1) Dk; N 1. → rūstus 1: Rūstumè savo kažin ką padarytų Gršl. Ir nei joks rūstumas taip skaudus, kaip moteriškės rūstumas BbSir25,21. Rūstumas Viešpaties smarkus DP99. Dievo rūstums nuosimaldė Mž444. Siautėt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūsčias — rūsčias, ià adj. (3) 1. žr. rūstus 1: Aš verkiau, kad širdis mano buvo rūsčia, t. y. rūstu ant širdies užejo J. rūsčiai adv.: Rūsčiai atsakiau J. 2. žr. rūstus 5: Rūsčià boba kaip debesis Krš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”